|
Nepamirški, keleivi, lazdos.
Kelias tolimas, tau ji pravers:
Pasiremsi pavargęs ant
Tos vienintelės tavo sesers.
|
Nedalink širdies dovanai,
Nes atminki: ją vieną turi
Graušies, kai suminta
Viešo kelio pačiam vidury.
|
|
Nepamirški skaidriųjų sapnų
Ir jaunystės veržlumo svaigaus,-
Jie tarp ūkanų švies balzganų:
Skatins, glaus ir vilios – neapgaus.
|
Ją žmonijos aukok reikalams
Ir aušrelei brangios Lietuvos,-
Ir tau niekad kely nesutems,
Links žiedai prie širdies tau gyvos.
|
|
Tik pamiršk geidulių miražus,
Apgaulingus ir pilnus tulžies:
Jųjų spąstuos ramybė tau žus,
Į kurią it paukštelis veržies. |
Imki ryžtą vadovu greta
Ir žygiuok atkaklus ir ramus.
Tau lengva bus kelionė skirta
Vainikuosi visus troškimus. |